Kur Daugiausia Vitamino C
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vitaminas C | |
| | |
| Bendri duomenys | |
|---|---|
| Cheminė formulė | C6H8O6 |
| Molekulinė masė | 176,13 g/mol |
| Vitamino savybės | |
| Tirpsta | Vandenyje |
| RDA (suaugusiam vyrui) | 60 mg/dieną |
| RDA (suaugusiai moteriai) | 60 mg/dieną |
| Trūkumo simptomai | |
| |
| Pertekliaus simptomai | |
| |
| Pagrindiniai šaltiniai | |
| |
Vitaminas C (dar kartais vadinamas askorbo rūgštimi ) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas kai kurioms organizmo funkcijoms.[1] Dauguma gyvūnų patys sintezuoja šį vitaminą, bet kai kurie gyvūnai (įskaitant žmones ir kitus primatus) to negali. Pirmą kartą vitaminas išskirtas 1928 m., o 1932 m. įrodyta jo nauda užkertant kelią skorbutui (iš ko ir kilo vienas iš pavadinimų: a + skorb).[1]
Vitaminas C yra askorbo rūgšties L-enantiomeras. Komerciškai naudojamas vitaminas C yra askorbo rūgšties, natrio askorbato ir kitų askorbatų mišinys.
Atradimas ir istorija [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmonės nuo senovės žinojo, kad šviežias augalinis maistas yra būtina dietos dalis siekiant apsisaugoti nuo ligų. Tai ypač buvo svarbu žmonėms, gyvenantiems ekstremaliose teritorijose. Pavyzdžiui, arkties zonos gyventojai naudojo pušų spyglių užpilus, o dykumose gyvenantys – sausroms atsparių medžių lapus.
Citrusiniai vaisiai – vienas iš vitamino C šaltinių
Augalinio maisto nauda siekiant išgyventi apsupties ar ilgos jūrinės kelionės metu taip pat žinoma nuo seno. XVII amžiuje laivo chirurgas Ričardas Vudalas (Richard Woodall) knygoje „Chirurgo pagalbininkas" (Surgeon's Mate) ligų prevencijai ir gydymui rekomendavo citrinų sultis.
Moksliškai pagrįsti skorbuto priežastis pirmasis 1747 m. pabandė laivo chirurgas Džeimsas Lindas, kuris daliai įgulos duodavo citrinų sulčių prie įprasto raciono, o kitai daliai nedavė. Eksperimentas parodė, kad citrinų sultys tikrai padeda išvengti ligos.
Šaltiniai [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Augaliniai šaltiniai [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose.
Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo. Apytiksliai vitamino kiekiai įvairiuose vaisiuose (kiekis pateikiamas miligramais 100-e gramų):
Gyvūniniai šaltiniai [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai, paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir kiaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.
Žmogaus vitamino C sintezės genas [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmogus tebeturi nebeveikiantį vitamino C sintezės geną aštuntojoje chromosomoje (8p21.1). Jis koduoja enzimą, reikalingą paskutiam sintezės žingsniui. Sekoje susikaupę mutacijų, įskaitant du stop kodonus ties kuriais baltymo sintezė nutrūktų. Dalis geno (palyginant su funkcionuojančia žiurkės seka, panašumas į kurią vis dar siekia 94 %[2]) visiškai prarasta. Mutacijos greičiausiai susikaupė po to, kai genas nustojo veikti ir nebebuvo evoliucinio spaudimo išlaikyti seką teisinga.[3] Genas nustojo veikti prieš maždaug 40 milijonų metų.[2]
Yra keturios pagrindinės hipotezės, kodėl gebėjimas gaminti vitaminą C buvo prarastas:[4]
- Žmogaus protėviai žymia dalimi mito daug vitamino C turinčiais vaisiais. Gebėjimo vitaminą sintetinti praradimas neturėjo įtakos išlikimui.
- Vitamino C labiau reikia vyresniame amžiuje. Gebėjimo jį sintetinti praradimas galėjo sutrumpinti gyvenimo trukmę, kas galbūt konkrečiame evoliuciniame kontekste buvo palanku tokiems genams išplisti (jauni individai greičiau pasiekdavo dominavimą, turėdavo daugiau palikuonių).
- Visiškai nesintetinant vitamino C ir tuo pat metu visgi gaunant jo iš aplinkos pakankamai, neeikvojami ląstelės resursai kurie gali būti naudingi kitur.
- Vitamino C trūkumas padidina mutacijų skaičių, kas galbūt buvo naudinga pagreitinant evoliuciją jei būtent tuo metu buvo reikalingi spartūs pakitimai.
Savybės [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi. Ruošiant maistą prarandama apie 40 proc. vitamino.
Funkcijos [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vitaminas C reikalingas:
- kaip pagalbinė medžiaga hidroksilacijoje,
- dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinėje sistemoje arba adrenalinėse liaukose,
- karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei,
- kaip stiprus antioksidantas.
Poreikis [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rekomenduojama paros norma suaugusiam vyrui – 90 mg, o moteriai - 75 mg, nėščioms moterims – 85 mg, žindančioms – 120 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltymų turintį maistą. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C; absorbcija taip pat sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais.
Stoka (trūkumas) [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais simptomais:
- dantų kritimas,
- per didelis kraujavimas,
- kraujo audinių trapumas,
- prastas gijimas,
- pažeistas imunitetas,
- nežymi anemija.
Perteklius [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.
Išnašos [redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Ascorbic Acid". The American Society of Health-System Pharmacists. Suarchyvuotas originalas December 30, 2016. Nuoroda tikrinta 2020-08-08 .
- ↑ 2,0 2,1 Ha, M. N., Graham, F. L., D'Souza, C. K., Muller, W. J., Igdoura, S. A., & Schellhorn, H. E. (2004). Functional rescue of vitamin C synthesis deficiency in human cells using adenoviral-based expression of murine l-gulono-gamma-lactone oxidase. Genomics, 83(3), 482–492. https://doi.org/10.1016/j.ygeno.2003.08.018
- ↑ Nishikimi, M., Fukuyama, R., Minoshima, S., Shimizu, N., & Yagi, K. (1994). Cloning and chromosomal mapping of the human nonfunctional gene for L-gulono-gamma-lactone oxidase, the enzyme for L-ascorbic acid biosynthesis missing in man. The Journal of biological chemistry, 269(18), 13685–13688.
- ↑ Tabea C Hornung, Hans-Konrad Biesalski, Glut-1 explains the evolutionary advantage of the loss of endogenous vitamin C-synthesis: The electron transfer hypothesis, Evolution, Medicine, and Public Health, Volume 2019, Issue 1, 2019, Pages 221–231, https://doi.org/10.1093/emph/eoz024
| Ž•A•R | |
|---|---|
| Vitaminas A · Vitaminas C · Vitaminas D · Vitaminas E · Vitaminas K · Cholinas · Liuteinas B grupės vitaminai: Tiaminas · Riboflavinas · Niacinas · Pantoteno rūgštis · Biotinas · Piridoksinas · Folio rūgštis · Kobalaminas | |
Source: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vitaminas_C
